Daugelis žmonių knarkia, tačiau dažniausiai kenčia ne knarkiantis, o besistengiantis užmigti šalia.
Knarkimas – tai garsas, kylantis įkvėpimo metu vibruojant minkštajam gomuriui ir liežuvėliui.
Jis kyla dėl tarp burnos ir nosiaryklės susidariusio slėgio skirtumo. Tada žmogus negali tinkamai kvėpuoti pro nosį (taip būna sergant sloga, iškrypus nosies pertvarai ir pan.). Tyrimai rodo, kad 80 % knarkiančių žmonių nustatoma rimtų sveikatos sutrikimų. Knarkimas tarsi aliarmas, kuris įspėja žmogų apie gresiantį jo sveikatai pavojų. Ypač pavojinga, kai knarkiama labai garsiai, kartais stipriai knarkiant ilgiau nei 10 sekundžių nutrūksta kvėpavimas, ima stigti deguonies.
Tai pavojinga, todėl stiprus knarkimas laikomas rimtu negalavimu. Knarkiantis žmogus miega neramiai, dažnai prabunda, nepailsi. Knarkimas per naktį gali pasikartoti nuo 100 iki 500 kartų. Todėl plaučių, širdies, smegenų ir kraujagyslių sistemos ritmo pakitimai gali tapti širdies smūgio ar priepuolio priežastimi. Be to, moksliškai įrodyta, kad knarkiantiems žmonėms gali sutrikti hormonai, kurie mažina lytinį potraukį ir išprovokuoja impotenciją. Be visa to, knarkiančio žmogaus miegas nekokybiškas, o tai vargina nervų ir imuninę sistemą.
Sumažėjus deguonies kiekiui kraujyje automatiškai padidėja kraujospūdis, kad širdis ir smegenys būtų aprūpintos deguonimi, todėl po neramios nakties žmogus jaučiasi pavargęs, dieną jis būna mieguistas, irzlus, neretai vargina galvos skausmai, mažėja darbo našumas. Nakties metu nukenčia ir šalia jo miegantis žmogus – tai erzina, neleidžia atsipalaiduoti, normaliai išsimiegoti, pailsėti, ko pasekoje blogėja mūsų gyvenimo kokybė.
Negydomas knarkimas gali turėti didelės įtakos miego apnėjos išsivystymui. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ši liga – nepagydoma, galima tik pristabdyti jos eigą.
Taip pat patariama miegoti ant lygaus paviršiaus arba tiesiog ištiesti kaklą. Lengvus knarkimo simptomus galima sumažinti tiesiog pakeliant lovos galvūgalį.
Profesionali pagalba knarkiantiems
Dauguma žmonių nustoja knarkti pasinaudoję anksčiau išvardintais patarimais, bet jie ne visada veiksmingi. Knarkimu gali pasireikšti labai pavojingas kvėpavimo sutrikimas vadinamas obstrukcine miego apnėja. Miego apnėjos negalima gydytis pačiam vartojant be recepto parduodamus vaistus. Įtarus šią ligą būtina kreiptis į šeimos gydytoją, ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą, pulmonologą ar neurologą. Daugiau apie obstrukcinę miego apnėją sužinosite paspaudę čia.
Apnėja – graikų kalbos žodis, reiškiantis „nekvėpuojantis“. Sergantiems šia liga miegant protarpiais visiškai (apnėja) ar beveik visiškai (hipoapnėja) nutrūksta kvėpavimas. Nutrūkus kvėpavimui, kraujyje sumažėja deguonies ir padaugėja anglies dioksido, dėl to staiga nevalingai įsitempia visi kvėpavimo raumenys ir stipriai įtraukiama oro, kad oro srovė nugalėtų kliūtis kvėpavimo takuose, oras patektų į plaučius ir žmogus neuždustų. Tokiu momentu neretai prabundama. Kiekvienas kvėpavimo stabtelėjimas paprastai trunka nuo 10 sekundžių iki minutės. Prabundant po kelis ar keliolika kartų per naktį žmogus neišsimiega, nubunda pavargęs ir dieną jaučiasi mieguistas.
Lengvesniais apnėjos atvejais paprastai skundžiamasi nemiga, dažnais nubudimais naktį. Sunkiai sergantiems gali pasireikšti depresija ar irzlumas, sumažėti dėmesingumas. Miego apnėja komplikuojasi sunkiomis smegenų ir širdies ir kraujagyslių ligomis – ji dažna insultų, infarktų priežastis. Sergantys šia liga žmonės padaro 5-7 kartus daugiau autoavarijų negu sveiki, kadangi jie dažniau užsnūsta vairuodami.
Miego apnėjos negalima gydytis pačiam vartojant be recepto parduodamus vaistus. Įtarus šią ligą būtina kreiptis į šeimos gydytoją, pulmonologą ar neuro ligų specialistą. Liga diagnozuojama tiriant visos nakties miegą.
Dažnai artimieji gali pastebėti šiuos simptomus anksčiau nei gydytojas ar pacientas.
Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – tai liga, kai miegodamas žmogus trumpam (10 sekundžių ir daugiau) nustoja kvėpuoti. Miegant atsipalaiduoja ir susiaurėja gerklės raumenys. Jei kvėpavimo takai siauresni nei įprasta, miegant jie gali būti iš dalies arba visiškai užblokuojami, ir miegančiajam ima trūkti oro. Dėl kraujyje sumažėjusios deguonies koncentracijos dirginamos smegenys. Miegantysis kelias akimirkas nubunda ir vėliau neatsimena, tačiau to pakanka kvėpavimo takams išsiplėsti. Tuomet dažniausiai girdimas garsus įkvėpimas. Sergant obstrukcine miego apnėja, tokie užmigimo – oro trūkumo – nubudimo ciklai kartojasi visą naktį. Sudėjus visus apnėjos epizodus, miegantysis nekvėpuodamas gali išbūti net iki kelių valandų per parą.
Obstrukcine miego apnėja (OMA) sergantys žmonės miega neramiai, pabunda skaudančia galva, suprakaitavę ir nesijaučia gerai pailsėję. Tai sutrikdo žmogaus miego kiekybę, kokybę ir sukelia mieguistumą dienos metu. Miego apnėja provokuoja cukraligės, impotencijos, arterinės hipertenzijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, blogina kognityvines funkcijas. Ji susijusi su prastesniais rezultatais mokykloje, darbe, dažnesne eismo įvykių rizika.
Dažniausia obstrukcinės miego apnėjos priežastis yra siauresni ar susiaurėję kvėpavimo takai. Tai nesukelia problemų ryjant ar kvėpuojant, kai žmogus nemiega. Kvėpavimo sutrikimus miegant gali sukelti ir viršsvoris. Ypač tai pavojinga vyrams, kurių riebalai labiau kaupiasi kaklo srityje, dar labiau susiaurindami kvėpavimo takus. Alkoholis, antihistaminai (antialerginiai vaistai) ir migdomieji vaistai atpalaiduoja gerklę atveriančius raumenis, todėl juos vartojant knarkimas ir apnėja gali tapti labiau pastebimi.
Obstrukcinės miego apnėjos (OMA) pagrindiniai simptomai:
Nakties simptomai:
Dienos simptomai:
Centrinė miego apnėja (CMA) – daugiausia serga vyrai, taip pat asmenys, sergantys širdies ligomis (tai gali būti prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas), neuroraumeninėmis ligomis (šoninė amiotrofinė sklerozė, nugaros smegenų pažeidimai, raumenų distrofija). Smegenų gebėjimą reguliuoti kvėpavimą gali sutrikdyti insultas ir smegenų auglys. Centrine apnėja sergama labai retai. Jos metu smegenų sritis, kontroliuojanti kvėpavimą, nesiunčia atitinkamų signalų į kvėpavimo raumenis ir kvėpavimas sustoja. Žmogus prabunda gaudydamas orą. Knarkimas sergant centrine apnėja nėra būdingas.
Mišri miego apnėja (MMA) – tai abiejų aukščiau minėtų miego apnėjos tipų kombinacija, pasitaikanti gana retai. Tik apie 10 % visų apnėjos ligos atvejų.