KODĖL KNARKIAME?

Daugelis žmonių knarkia, tačiau dažniausiai kenčia ne knarkiantis, o besistengiantis užmigti šalia.

Knarkimas – tai garsas, kylantis įkvėpimo metu vibruojant minkštajam gomuriui ir liežuvėliui.
Jis kyla dėl tarp burnos ir nosiaryklės susidariusio slėgio skirtumo. Tada žmogus negali tinkamai kvėpuoti pro nosį (taip būna sergant sloga, iškrypus nosies pertvarai ir pan.). Tyrimai rodo, kad 80 % knarkiančių žmonių nustatoma rimtų sveikatos sutrikimų. Knarkimas tarsi aliarmas, kuris įspėja žmogų apie gresiantį jo sveikatai pavojų. Ypač pavojinga, kai knarkiama labai garsiai, kartais stipriai knarkiant ilgiau nei 10 sekundžių nutrūksta kvėpavimas, ima stigti deguonies.
Tai pavojinga, todėl stiprus knarkimas laikomas rimtu negalavimu. Knarkiantis žmogus miega neramiai, dažnai prabunda, nepailsi. Knarkimas per naktį gali pasikartoti nuo 100 iki 500 kartų. Todėl plaučių, širdies, smegenų ir kraujagyslių sistemos ritmo pakitimai gali tapti širdies smūgio ar priepuolio priežastimi. Be to, moksliškai įrodyta, kad knarkiantiems žmonėms gali sutrikti hormonai, kurie mažina lytinį potraukį ir išprovokuoja impotenciją. Be visa to, knarkiančio žmogaus miegas nekokybiškas, o tai vargina nervų ir imuninę sistemą.

Sumažėjus deguonies kiekiui kraujyje automatiškai padidėja kraujospūdis, kad širdis ir smegenys būtų aprūpintos deguonimi, todėl po neramios nakties žmogus jaučiasi pavargęs, dieną jis būna mieguistas, irzlus, neretai vargina galvos skausmai, mažėja darbo našumas. Nakties metu nukenčia ir šalia jo miegantis žmogus – tai erzina, neleidžia atsipalaiduoti, normaliai išsimiegoti, pailsėti, ko pasekoje blogėja mūsų gyvenimo kokybė.

Negydomas knarkimas gali turėti didelės įtakos miego apnėjos išsivystymui. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad ši liga – nepagydoma, galima tik pristabdyti jos eigą.

KAIP GALIMA PAŠALINTI KNARKIMO PRIEŽASTIS?

• Numeskite svorio, jei esate įsitikinę, kad knarkiate dėl sustorėjusio riebalinio audinio, trukdančio Jums laisvai kvėpuoti.
• Miegas ant šono yra puikus būdas išvengti knarkimo, kadangi miegant liežuvis neatkrinta į gerklę ir oras cirkuliuoja laisviau.
• Nerekomenduojama vartoti alkoholį prieš miegą, nes jis veikia kaip raumenis atpalaiduojantis vaistas. Rūkaliams rekomenduojama mesti rūkyti, kadangi cigarečių dūmai silpnina gerklę ir sukelia obstrukciją.

Dauguma žmonių nustoja knarkti pasinaudoję anksčiau išvardintais patarimais, bet jie ne visada veiksmingi. Knarkimu gali pasireikšti labai pavojingas kvėpavimo sutrikimas vadinamas obstrukcine miego apnėja. Miego apnėjos negalima gydytis pačiam vartojant be recepto parduodamus vaistus. Įtarus šią ligą būtina kreiptis į šeimos gydytoją, ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą, pulmonologą ar neurologą. Daugiau apie obstrukcinę miego apnėją sužinosite paspaudę čia.

KAS TA MIEGO APNĖJA?

Apnėja – graikų kalbos žodis, reiškiantis „nekvėpuojantis“. Sergantiems šia liga miegant protarpiais visiškai (apnėja) ar beveik visiškai (hipoapnėja) nutrūksta kvėpavimas. Nutrūkus kvėpavimui, kraujyje sumažėja deguonies ir padaugėja anglies dioksido, dėl to staiga nevalingai įsitempia visi kvėpavimo raumenys ir stipriai įtraukiama oro, kad oro srovė nugalėtų kliūtis kvėpavimo takuose, oras patektų į plaučius ir žmogus neuždustų. Tokiu momentu neretai prabundama. Kiekvienas kvėpavimo stabtelėjimas paprastai trunka nuo 10 sekundžių iki minutės. Prabundant po kelis ar keliolika kartų per naktį žmogus neišsimiega, nubunda pavargęs ir dieną jaučiasi mieguistas.

Lengvesniais apnėjos atvejais paprastai skundžiamasi nemiga, dažnais nubudimais naktį. Sunkiai sergantiems gali pasireikšti depresija ar irzlumas, sumažėti dėmesingumas. Miego apnėja komplikuojasi sunkiomis smegenų ir širdies ir kraujagyslių ligomis – ji dažna insultų, infarktų priežastis. Sergantys šia liga žmonės padaro 5-7 kartus daugiau autoavarijų negu sveiki, kadangi jie dažniau užsnūsta vairuodami.

Miego apnėjos negalima gydytis pačiam vartojant be recepto parduodamus vaistus. Įtarus šią ligą būtina kreiptis į šeimos gydytoją, pulmonologą ar neuro ligų specialistą. Liga diagnozuojama tiriant visos nakties miegą.

DAŽNIAUSI MIEGO APNĖJŲ SIMPTOMAI

• išreikštas mieguistumas dieną (hipersomnija);
• garsus knarkimas (būdingas obstrukcinei miego apnėjai);
• artimųjų pastebėti kvėpavimo nutrūkimo epizodai ligoniui miegant;
• staigus nubudimas, lydimas jausmo, kad trūksta oro (būdingesnis centrinei miego apnėjai);
• nubudus juntamas sausumas burnoje, ryklės perštėjimas;
• rytiniai galvos skausmai;
• užmaršumas, nuotaikos svyravimai;

• viršsvoris;
• dažnas kėlimasis naktį šlapintis,
• Lytinės veiklos sutrikimai.

Dažnai artimieji gali pastebėti šiuos simptomus anksčiau nei gydytojas ar pacientas.

MIEGO APNĖJOS RŪŠYS

• Obstrukcinė miego apnėja – tai dažniausia forma, prasidedanti susiaurėjus kvėpavimo takams. Remiantis tyrimais, obstrukcinė miego apnėja sudaro ~ 80 % visų sergančiųjų šia liga.
• Centrinė miego apnėja – prasideda sutrikus kvėpavimo nervinei kontrolei miego metu, kai smegenys nesiunčia atitinkamų signalų į kvėpavimo raumenis.
• Mišrioji miego apnėja – prasideda dėl obstrukcinės ir centrinės apnėjos kartu.

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – tai liga, kai miegodamas žmogus trumpam (10 sekundžių ir daugiau) nustoja kvėpuoti. Miegant atsipalaiduoja ir susiaurėja gerklės raumenys. Jei kvėpavimo takai siauresni nei įprasta, miegant jie gali būti iš dalies arba visiškai užblokuojami, ir miegančiajam ima trūkti oro. Dėl kraujyje sumažėjusios deguonies koncentracijos dirginamos smegenys. Miegantysis kelias akimirkas nubunda ir vėliau neatsimena, tačiau to pakanka kvėpavimo takams išsiplėsti. Tuomet dažniausiai girdimas garsus įkvėpimas. Sergant obstrukcine miego apnėja, tokie užmigimo – oro trūkumo – nubudimo ciklai kartojasi visą naktį. Sudėjus visus apnėjos epizodus, miegantysis nekvėpuodamas gali išbūti net iki kelių valandų per parą.

Obstrukcine miego apnėja (OMA) sergantys žmonės miega neramiai, pabunda skaudančia galva, suprakaitavę ir nesijaučia gerai pailsėję. Tai sutrikdo žmogaus miego kiekybę, kokybę ir sukelia mieguistumą dienos metu. Miego apnėja provokuoja cukraligės, impotencijos, arterinės hipertenzijos, kitų širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą, blogina kognityvines funkcijas. Ji susijusi su prastesniais rezultatais mokykloje, darbe, dažnesne eismo įvykių rizika.

Dažniausia obstrukcinės miego apnėjos priežastis yra siauresni ar susiaurėję kvėpavimo takai. Tai nesukelia problemų ryjant ar kvėpuojant, kai žmogus nemiega. Kvėpavimo sutrikimus miegant gali sukelti ir viršsvoris. Ypač tai pavojinga vyrams, kurių riebalai labiau kaupiasi kaklo srityje, dar labiau susiaurindami kvėpavimo takus. Alkoholis, antihistaminai (antialerginiai vaistai) ir migdomieji vaistai atpalaiduoja gerklę atveriančius raumenis, todėl juos vartojant knarkimas ir apnėja gali tapti labiau pastebimi.

Obstrukcinės miego apnėjos (OMA) pagrindiniai simptomai:

Centrinė miego apnėja (CMA) – daugiausia serga vyrai, taip pat asmenys, sergantys širdies ligomis (tai gali būti prieširdžių virpėjimas, širdies nepakankamumas), neuroraumeninėmis ligomis (šoninė amiotrofinė sklerozė, nugaros smegenų pažeidimai, raumenų distrofija). Smegenų gebėjimą reguliuoti kvėpavimą gali sutrikdyti insultas ir smegenų auglys. Centrine apnėja sergama labai retai. Jos metu smegenų sritis, kontroliuojanti kvėpavimą, nesiunčia atitinkamų signalų į kvėpavimo raumenis ir kvėpavimas sustoja. Žmogus prabunda gaudydamas orą. Knarkimas sergant centrine apnėja nėra būdingas.

Mišri miego apnėja (MMA) – tai abiejų aukščiau minėtų miego apnėjos tipų kombinacija, pasitaikanti gana retai. Tik apie 10 % visų apnėjos ligos atvejų.