KONSERVATYVŪS SPRENDIMAI

Prastai išsimiegate patys ir neleidžiate pailsėti kitiems ? Nerandate laiko pasikonsultuoti su specialistais dėl knarkimo ar miego sutrikimų ? Galbūt jau atlikote miego tyrimą, tačiau neapsisprendžiate dėl gydymo metodų ? Galite išbandyti keletą paprastų mūsų patarimų, kurie galbūt gali Jums pagelbėti.

Šios priemonės gali būti naudojamos esant lengvai obstrukcinei miego apnėjai (OMA).

Indikacijos konservatyviems sprendimams – kai po atlikto miego tyrimo apnėjos–hipopnėjos indeksas (AHI) ≤ 15 kartų per valandą, o deguonies desaturacija ≥ 96 proc.

Tikėtinas efektyvumas – 30 %.

• Pakeiskite miegojimo padėtį – gulint ant nugaros, liežuvio šaknis ir minkštasis gomurys priglunda prie užpakalinės gerklės sienelės, sukeldami vibruojantį garsą. Jei miegosite ant šono, knarkimas gali išnykti.
• Pakeiskite pagalvę – alergenai, esantys miegamajame ir pagalvėse, gali pagilinti triukšmingo miego problemą. Namų dulkių erkutės, susitelkiančios pagalvėse, gali sukelti alergines reakcijas, kurių pasekmė bus knarkimas. Anatominė pagalvė taip pat gali gerokai palengvinti miegojimą ant šono ir gali padėti išspręsti problemą.
• Meskite rūkyti – rūkymas gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų patinimą, kuris gali provokuoti knarkimą ir sukelti apnėjas.

• Koreguokite kūno svorį – kai kuriems žmonėms, netekusiems dalies savo kūno svorio, knarkimas pranyksta. Bet ne visiems. Liesi žmonės taip pat knarkia, tad antsvoris ne visada būna pagrindinė šios problemos priežastis. Jeigu jūs nutukote ir tada pradėjote knarkti, tai suliesėjimas turėtų padėti. Kai pastorėja žmogaus kaklas, jo riebalinis sluoksnis sumažina gerklės diametrą, todėl didelė tikimybė, kad minkštasis gomurys neteks elastingumo, uždarys kvėpavimo takus ir kels triukšmą miegant.
• Venkite raminamųjų preparatų ir alkoholio vakare – nes tai sumažina gerklės raumenų tonusą, jis gali būti svarbia knarkimo priežastimi. Net žmonės, kurie paprastai miega tyliai, vakare išgėrę alkoholio ar raminamųjų vaistų ima knarkti.
• Vėdinkite miego patalpą – drėgnas vėsesnis oras miegamajame sumažina nosies ir ryklės gleivinės džiūvimą, dėl to pagerėja kvėpavimas per nosį, sumažėja trintis tarp audinių kvėpuojant.

• Vaistiniai preparatai – jei knarkiama dėl nosies užgulimo, gali padėti be recepto parduodami vaistai, mažinantys nosies gleivinės pabrinkimą, specialūs riebaliniai purškalai į ryklę sumažina minkštų audinių trintį ir sustiprina raumenų tonusą, tačiau jais negalima gydytis ilgą laiką, nes galima priprasti.

• Burnos įtaisai – odontologai ar ortodontai gali parinkti į burną dedamą priemonę, kuri palaiko kvėpavimo takus atvirus. Kai kurios iš jų pagamintos taip, kad atvertų kvėpavimo takus pastumdamos apatinį žandikaulį į priekį. Šios priemonės gali būti naudojamos esant lengvai miego apnėjai, tačiau jie ne visuomet efektyvūs.

CHIRURGINIAI SPRENDIMAI

Operacinis gydymas rekomenduojamas pacientams, kuriems nustatytas specifinis viršutinių kvėpavimo takų defektas, koreguotinas tik chirurginiu būdu.

Chirurginės operacijos atliekamos esant lengvai ir vidutinei obstrukcinei miego apnėjai (OM
A). Indikacijos chirurginiams sprendimams – kai po atlikto miego tyrimo apnėjos–hipopnėjos indeksas (AHI) ≤ 30 kartų per valandą, deguonies desaturacija ≥ 96 proc.

Tikėtinas efektyvumas – 50 %.

Chirurgines operacijas pagal sudėtingumą ir numatomas operuoti viršutinių kvėpavimo takų vietas skirstomos į dvi grupes.

• Pirma grupė – paprastesnės operacijos, t.y. nosies pertvaros korekcijos, vaikams šalinamos padidėjusios tonzilės ar adenoidai. Gali būti atliekamos įvairios minkštojo gomurio raumenų sustiprinimo ir jo vibracijų sumažinimo procedūros, kaip antai elektrokauteris – minkštojo gomurio prideginimas elektra, lazeris, radiodažnuminis poveikis, gomuriniai implantai, poveikis azotu. Šių operacijų metu audiniai stimuliuojami, paveikiami, vyksta jų raumenų randėjimas. Dėl to raumenys traukiasi, mažėja suglebimas, jie standėja ir stiprėja.

• Antra grupė – sudėtingesnė. Papildomos operacijos atliekamos jeigu nepadeda anksčiau minėtos procedūros. Tuomet operuojama liežuvio šaknis, atliekamos liežuvio patraukimo, poliežuvinio kaulo pritraukimo, žandikaulių padėties nosiaryklės atžvilgiu pakeitimo operacijos.

Nors šios operacijos pasaulyje atliekamos pakankamai plačiai, vis dėlto kyla daug diskusijų dėl jų efektyvumo. Yra teiginių, kad atlikus chirurgines intervencijas ir nesulaukus reikiamo rezultato, kitos pasirinktos gydymo priemonės, dėl atliktų operacinių veiksmų, gali būti nebeveiksmingos.

EFEKTYVŪS SPRENDIMAI (CPAP)

Obstrukcinė miego apnėja (OMA) – ilgalaikė liga, nuo kurios nėra žinomo 100 % gydymo. Pagrindinis ir bene efektyviausias gydymo metodas – „auksinis standartas“ – tęstinė teigiamo kvėpavimo takų slėgio terapija (CPAP – angl. Continuous Positive Airway Pressure – terapija).
Teigiamo kvėpavimo takų slėgio aparatai labai efektyvi priemonė gydant obstrukcinę miego apnėją. Kaukė ant nosies dedama nakčiai, ji užtikrina, kad organizmas visą naktį gautų pakankamai deguonies. Įpratę prie nevisaverčio miego, neleidžiančio ryte jaustis pailsėjus, pacientai, išmiegoję su orą tiekiančia kauke, išsyk pajunta skirtumą – dėl to pagerėja jų nuotaika, atsiranda žvalumo pojūtis. Apie 70 proc. asmenų, kurie bandė šį metodą, pareiškė norą naudotis juo nuolatos.

Priemonės gali būti naudojamos esant vidutinei ir sunkiai obstrukcinei miego apnėjai (OMA). Indikacijos efektyviems sprendimams – kai po atlikto miego tyrimo apnėjos–hipopnėjos indeksas (AHI) ≥ 15 kartų per valandą, deguonies desaturacija ≤ 98 proc.

Tikėtinas efektyvumas – 70 %.

Daug duomenų pateikta apie teigiamus reikšmingus klinikinius poslinkius, naudojant aparatinį CPAP gydymą, jau po pirmųjų 3 mėnesių. Ypač teigiami poslinkiai gaunami pacientams, kuriems sutrikęs naktinis širdies ritmas ir kurių aukštas, sunkiai reguliuojamas rytinis arterinis kraujospūdis. Išlieka pacientų adaptacijos aparatiniam gydymui problemų, tačiau net 5 val. per naktį, t. y. dalinis aparatinio gydymo naudojimas, leidžia pagerinti miego kokybę. Gerų rezultatų pasiekiama pritaikius šį gydymą CPAP aparatais pacientams po insulto, sergant Parkinsono liga, šonine amiotrofine skleroze. Ilgalaikių tyrimų dalyviai pateikė duomenų apie tai, kad obstrukcinės miego apnėjos aparatinis gydymas gali būti kaip pirminis ar kaip papildomoji terapija gydant kardioaritmijas. Gyvenimo kokybė ir išgyvenamumas aiškiai priklauso nuo kvėpavimo miego metu atkūrimo ir desaturacijos sumažinimo.

Kaip vyksta ši procedūra ? Pacientui per nosies, veido kaukę arba kaniules kvėpavimo takuose yra pastoviai palaikomas tam tikras slėgis, kuris neleidžia kvėpavimo takams subliūkšti miego metu, tokiu būdu pašalinamas knarkimas ir kvėpavimo pauzės. Su šiuo aparatu miegantis užkietėjęs knarkalius ima alsuoti tyliai it kūdikis, o taip pat pilnai atsistato miego struktūra.

Kviečiame plačiau susipažinti su CPAP aparatais DAUGIAU